Lietuvos Nacionalinės galerijos pastatas pastatytas 1980 metais. Šis statinys buvo suprojektuotas, pastatytas ir vėliau naudojamas kaip muziejus. Architektų Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus projektas – įspūdingas vėlyvojo modernizmo Lietuvos architektūros pavyzdys. Tiesa, statytas jis buvo tamsiojoje geležinės uždangos pusėje, o ir pasikeitusios meno realijos, realaus laiko technologijoms užpildytas pastatų inžinerijoje tvyrojęs vakuumas parodė, kad statinys nėra tinkamas eksponuoti meno kūrinius.

2009 metais, po penkis metus trukusios rekonstrukcijos proceso, buvo atverta Nacionalinė dailės galerija savęs vertame pastate. Architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kauginio pastato rekonstrukcijos ir išplėtimo projektas išsaugojo pirminę pastato struktūrą, jo įvaizdį bei papildė naujomis formomis ir medžiagomis.
Pirminis statinys buvo kokybiškas savo architektūrine idėja ir lauko bei vidaus sienų gelžbetoninėmis konstrukcijomis, o gausi interjero ir inžinerinių sistemų kokybės kritika išryškino esminius akcentus rekonstrukcijos projekte. Inžinerinėms sistemoms buvo keliami aukšti reikalavimai: jos turėjo būti kokybiškos ir ilgaamžės, tačiau taip pat ir modernios bei ekonomiškos.

Grindinis šildymas Nacionalinėje dailės Galerijoje, jo privalumai

Po rekonstrukcijos nacionalinėje dailės galerijoje dominuoja grindinis šildymas. Ši sistema tokiame pastate padėjo išspręsti keletą svarbių niuansų. Visų pirma, jokie šildymo prietaisai „nekonkuruoja“ su eksponatais, netrukdo atskleisti meninės kūrinių vertės, nedarko subtilaus pastato interjero.
Oriniai šildymo prietaisai kenkia meno kūrinių ilgaamžiškumui ir kokybei, konvekciniai karšto ir sauso oro srautai gali sugadinti brangius ir retus kūrinius per naktį. Tuo tarpu grindinis šildymas energiją perduoda visoje patalpoje tolygiai, nėra sukuriama intensyvi oro konvencija ir šildomos paviršių temperatūros yra artimos patalpos oro temperatūrai. Meno kūriniai, kaip ir žmonės, tokį šildymą toleruoja geriausiai.
Nacionalinės dailės galerijos bendras pastato plotas virš 10.000 m², o tūris 57.800 m³. Tokio didelio pastato šildymo kaštai žiemą yra dideli. Panaudojus grindinį šildymą yra taupoma apie 20% šildymo kaštų lyginant su konvekciniais šildymo būdais.

Uponor Grindinis šildymas

Nacionalinė dailės galerija buvo vienas pirmųjų tokio dydžio ir reikšmės pastatų Lietuvoje, kuriame panaudota grindinio šildymo sistema. Su šiuo projektu dirbo ir vėliau sistemą tiekė Uponor kompanija. Šiandien grindinis šildymas yra tapęs Uponor vizitine kortele ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Patikimos, komfortiškos ir lengvai eksploatuojamos Uponor sistemos taupo šildymo kaštus jau daugiau kaip 10 metų.

Uponor produktai

Grindiniam šildymui:

• Uponor Classic (Classic 20) grindų šildymo sistema
• Vario PLUS kolektoriai

Geriamojo vandens vamzdynams:

• PE-Xa vamzdžiai
• Quick & Easy jungtys